Gerbiami forumo dalyviai,

Nuoširdžiai dėkoju visiems už Jūsų indėlį, pasiūlymus ir kritinį įvertinimą. Visa tai turėjo didelės reikšmės rengiant 2008 m. rugsėjo mėn. Europos Komisijos patvirtintą strateginį komunikatą „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“.

Jūsų pastabos buvo labai naudingos toliau plėtojant mūsų politiką, kurios galutinis tikslas – remti ir ginti Europos piliečių interesus. Daugiau apie ją sužinosite perskaitę mūsų leidinį „Daugiakalbystė – kelias į tarpusavio supratimą“.

Daugiakalbystė – tai aktyvi politika. Padrąsinti, be kita ko, ir šio forumo rezultatų, šį rudenį pateiksime dvi platformas (vieną verslui, kitą pilietinei visuomenei), skirtas dalytis gerąja patirtimi daugiakalbystės srityje.

O kol kas, naudodamasis proga, siūlau naują diskusijų temą, kuri per dabartinę pasaulinę krizę yra dar aktualesnė.

Ar kalbos turi įtakos jūsų verslui arba karjerai?

Linkiu kuo didžiausios sėkmės sprendžiant ateities uždavinius.

Leonard Orban

Gerbiamieji forumo dalyviai,

Pirmiausia norėčiau Jums visiems padėkoti už pateiktus atsakymus į klausimą „Kodėl manote, kad svarbu mokytis kalbų?“. Daugelis atsakymų palietė ir kitus svarbius diskutuotinus klausimus. Su dideliu susidomėjimu stebėjęs Jūsų dalyvavimą, norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pateikti bendresnę kai kurių iškeltų klausimų viziją ir trumpai pristatyti savo požiūrį į daugiakalbystę.

Man daugiakalbystė – tai gebėjimas kalbėti kitų kalba ir kitų gebėjimas kalbėti mano kalba. Pagal čekų patarlę asmenys, kalbantys keliomis kalbomis, gyvena kelis gyvenimus. Tikiu, kad šiandieninėje Europos Sąjungoje daugiakalbystė yra labai svarbi mūsų tapatybei, mąstysenai, socialiniams gebėjimams suprasti ir priimti kitus. Ji svarbi mūsų karjerai, ekonomikai ir mums patiems kaip vartotojams, taip pat ES institucijoms bendraujant su Europos piliečiais. Be to, ji svarbi Europos Sąjungos šūkio „Suvienijusi įvairovę“ dvasiai palaikyti. Labai džiaugiuosi, kad dauguma Jūsų sutinkate su šiuo požiūriu.

Europos Sąjungos daugiakalbystę aiškiai ir griežtai apibrėžia Bendrijos teisė. Kalba gali tapti Europos Sąjungos oficialiąja kalba, jei ji tenkina tris sąlygas: ji yra valstybės narės oficialioji kalba, nustatyta valstybės Konstitucijoje; toji valstybė narė yra pateikusi prašymą pripažinti jos kalbą oficialiąja ES kalba; kitos valstybės narės šiam prašymui vienbalsiai pritaria.

Tai viena iš priežasčių, kodėl esperanto kalba negali būti Europos Sąjungos lingua franca. Antroji priežastis yra susijusi su kalbos specifika. Kalbos (tarkim, esperanto) žodynas retai vartojamas socialinėms ar kultūros reikmėms. Praktiniai ir finansiniai padariniai, susiję su naujos visoms sritims tinkančios dirbtinės kalbos sukūrimu, būtų didžiuliai. Pagalvokime, pavyzdžiui, apie muitinės kodus, bankininkystės teisės aktus arba techninius reikalavimus paprastos geometrinės formos slėginiams indams, kartais vadinamiems stabdžių cilindrais. Trečioji priežastis yra asmeniškesnė: aš netikiu lingua franca, ar tai būtų esperanto, lotynų ar… anglų. Kita vertus, lingua franca istoriniu požiūriu yra spontaniškas socialinis-lingvistinis fenomenas, atsiradęs be jokio teisinio ar politinio sprendimo. Galbūt kai kurie esperantininkai šiame forume nesutinka su manimi, tačiau aš manau, kad turime dalytis savo nuomonėmis (kai kurie argumentai, nors ne visiems jiems pritariu, man pasirodė labai įdomūs).

Beje, daugiakalbystė irgi turi savo trūkumų – visų pirma kai kalbame apie Europos institucijas ir leidinius. Kad ir kokie dideli būtų mūsų norai, tačiau negalime visko išversti į 23 oficialiąsias kalbas. Kyla problemų, susijusių su žmogiškųjų išteklių stoka ir vertimui skirtu biudžetu. Teisės aktai yra verčiami į 23 oficialiąsias kalbas, tačiau kiti dokumentai (pvz., pasikeitimas informacija su nacionalinėmis valdžios institucijomis, sprendimai, skirti atitinkamiems asmenims ar institucijoms, ir korespondencija) verčiami tik į reikiamas kalbas. Taip pat dokumentų ar internete skelbiamos informacijos, kurią skaito tik nedaugelis žmonių, į visas oficialiąsias kalbas versti nereikia. Informacijos laikinumas – tai kita problema. Vertimui reikia skirti laiko, todėl mes sutelkiame išteklius, kad aktualią informaciją nedelsdami skelbtume internete daugeliui Europos piliečių suprantamomis kalbomis, o ne gerokai pavėlavę ją skelbtume visomis kalbomis.

Šias kliūtis galima pašalinti tik vykdant tikrą daugiakalbystės politiką – teikiant informaciją piliečiams suprantama kalba, mokantis kitų kalbų, suteikiant galimybę susipažinti su informacija. Be anksčiau minėtų priežasčių, tai dar vienas argumentas, kodėl svarbu mokytis užsienio kalbų.

Jūs iškėlėte gerokai daugiau klausimų, nei aš šioje kalboje galėjau aptarti. Daugiakalbystės forumas turėtų būti Jūsų diskusijų vieta, o ne vien mano nuomonė. Į Jūsų pastabas būtinai atsižvelgsiu vėliau šiais metais rengdamas naująją daugiakalbystės strategiją. Norėčiau diskusijai pasiūlyti kitą temą:

Ar patiriate su kalba susijusių problemų kasdieniame gyvenime? (Pavyzdžiui, produkto aprašymo ar naudojimo instrukcijos netinkamas vertimas ar vertimo nebuvimas.)

Linkiu visa ko geriausio.

Leonard Orban

Mano nuomone, daugiakalbystė yra Europos projekto šerdis: kalbos ne tik atspindi mūsų skirtingas kultūras ir identitetą, bet ir suteikia galimybę suprasti vienas kitą. Keliomis kalbomis kalbantys Europos piliečiai gali lengviau integruotis kitose šalyse, į kurias jie vyksta mokytis ar dirbti. Jiems taip pat lengviau pažinti kitas kultūras.

Užsienio kalbų žinios labai vertinamos verslo pasaulyje. Geri kalbų įgūdžiai gerina karjeros perspektyvas. Kalbos taip pat yra pagrindinė komunikacijos priemonė, nes mūsų visuomenė visuose sektoriuose – ligoninėse, teismuose, policijos nuovadose, mokyklose, darbovietėse ir t. t. – tampa vis daugiakalbiškesnė.

Europos Komisija yra aiškiai įsipareigojusi skatinti daugiakalbystę, todėl norėtume sužinoti jūsų nuomonę ir lūkesčius. Skyrelyje „Pasisakykite“ galite išreikšti savo požiūrį ir su kitais piliečiais diskutuoti kalbų klausimais.

Pavyzdžiui, kodėl jūs pats manote, kad mokytis kalbų yra svarbu?

Leonardas Orbanas